maišelis

maišẽlis sm. (2) 1. SD150 nedidelis maišas: Paveizėjo į tą maišelelį Krtn. Vienas galas platus, kitas išeita į sūrio maišelį Grg. | prk.: Lietuva, rodžias, tik maišẽlis (maža), o kas namas, tai šneka Krn. ^ Koks paršelis, toks maišẽlis Šts. Neik su velniu obeliaut – paliksi be obelių ir be maišelio NžR. Su maišeluku aplink eiti (elgetauti) MitI68. ║ kelionmaišis: Ar įdėjai maišelį (kelionei maisto)? Stč. 2. ko nors kiekis, tokioje talpoje maišelyje: Prisipylė maišelį avižų Rm. Liko maišelẽlis aukso Dsn. 3. N kišenė: Jupoj maišelis SD89. 4. piniginė: Idant mus užstotų ir užmokėtų patis už mus ižg maišelio savo, ko mes buvome ant amžių užmokėt negalėję DP39. ^ Ėmei pinigus, atimk ir maišelį D.Pošk. 5. pūslelės pavidalo apvalkalu apgaubta ertmė organizme: Riebalinių liaukų latakėliai paprastai atsiveria į plaukų maišelius rš. Ašarų maišelis (saccus lacrimalis) EncI142. Kepenys turi tulžies maišelį rš. | Kiekviena pusdulkinė yra dar padalyta išilgine pertvara į du dulkializdžius, arba dulkinius maišelius (bot.) J.Dag. ║ organą gaubiantis apvalkalas: Triušio širdis keturių kamerų ir apdengta širdies maišeliu (pericardium) rš. 6. padribusi, į raukšlę susimetusi kūno paviršiaus vieta: Jo neseniai skustas veidas buvo melsvai raudonas, paakiuose kabojo suvytę odos maišeliai J.Avyž. Jis pirštu kuteno kumeliukui juodą lopą gale snukučio, timptelėjo už maišelio pasmakrėje ir tekšleno per karčius rš.

◊ maišẽlį užkim̃šti kiek pavalgyti: Užkimšaĩ maišẽlį, i gali kęst Vrn.

rìzikos maišẽlis kas mėgsta rizikuoti: Ans yr rizikos maišelis, su anuo neprasidėk Šts.

sopulių̃ maišẽlis Šts kas nuolat serga.